Švietimo pagalba

ŠVIETIMO PAGALBA VAIKUI IR JUO BESIRŪPINANTIEMS SUAUGUSIESIEMS

 

Jeigu mažylio raida ir pasiekimai atitinka jo amžiui būdingą lygį, neiškyla sunkių, neįveikiamų elgesio problemų, jo aplinka palanki ugdymuisi, dažniausiai auginant vaiką pakanka tėvų ar globėjų ir pedagogų pastangų.

Kita vertus, daliai vaikų reikia ne tik tėvų, pedagogų, bet ir specialistų: logopedo, psichologo, specialiojo pedagogo ir kt., pagalbos. Kitais žodžiais tariant – švietimo pagalbos. Tai specialistų teikiama pagalba vaikams, jų tėvams ar globėjams bei juos ugdantiems pedagogams, siekiant optimizuoti jų raidą, padidinti ugdymosi veiksmingumą (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2003).

Svarbu nepavėluoti ir  pozityviai reaguoti į vaiko pedagogo pasiūlymą kreiptis į  specialistus.

Kartais į vaiko problemas dėmesį atkreipia jį ugdantys pedagogai. Jie pataria kreiptis į specialistus ar duoti sutikimą vaiko problemas įvertinti įstaigos Vaiko gerovės komisijoje. Tėvams tai neretai sukelia nerimą. Atrodo, kad pedagogai tyčia padidina vaiko sutrikimus, kad nemoka su juo dirbti, nori „priklijuoti diagnozę“. Todėl tėvai nesutinka kreiptis į specialistus.

Tačiau tėvams reikėtų ramiai pamąstyti, kodėl šis pedagogo siūlymas sukėlė tiek nerimo? Gal jie ir patys atkreipė dėmesį į kai kurias vaiko problemas, tiktai save ramino: „Nieko, išaugs“. Tėvus dažniausiai skaudina tai, kad pedagogas pastebėjo tas pačias problemas, vadinasi, sugriuvo susikurta iliuzija, jog viskas savaime susitvarkys.

Gal jiems neramu dėl galimo sutrikimo? Tačiau verta žinoti, kad ikimokykliniame amžiuje vaikai vertinami labai atsargiai, nes vaiko raidos galimybės ne visada tiksliai prognozuojamos.

Kartais bijoma, kad vaikas bus „išmestas“ iš grupės, nerimaujama dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčių, agresyviai besielgiančių vaikų, vaikų autistų ir t.t. Bet juk pedagogai, konsultuojami specialistų, padėtų vaikui geriau adaptuotis grupėje, optimaliau ugdytis, sušvelninti vaiko probleminio elgesio raišką.

Pasitaiko ir taip, kad tėvai abejoja, ar rodyti specialistų pateiktą vaiko įvertinimo išvadą bei rekomendacijas pedagogams. Jie bijo, kad pedagogas „nurašys“ vaiką, natūralias vaikiškas išdaigas interpretuos kaip negalios pasekmes. Šiuo atveju reikia pasikalbėti su pedagogu. Jei jis geranoriškas vaikui, specialistų pateiktos vaiko įvertinimo išvados jo požiūrio nepakeis, o rekomendacijos padės optimaliau organizuoti vaiko ugdymąsi.

Mūsų įstaigoje vaikui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, teikiama logopedo (specialioji pedagoginė) ir  informacinė pagalba tėvams (globėjams). Švietimo pagalba teikiama, kai vaikui yra nustatytas šios pagalbos poreikis.

Atsižvelgiant į kalbos sutrikimo pobūdį ir laipsnį bei vaiko amžių, sudaromas  pratybų tvarkaraštis bei ugdymo programos. Skiriamų pratybų skaičius – 1- 3 pratybos per savaitę,  trukmė – 20 – 30 min. priklausomai nuo konkretaus vaiko poreikių. Logopedas neapsiriboja tik taisyklingu garsų tarimo formavimu šnekamojoje kalboje, bet, esant reikalui, dėmesį skiria žodyno plėtimui, kalbos gramatinio  taisyklingumo formavimui ir rišlios kalbos ugdymui.

     Logopedo pagalbos efektyvumas priklauso nuo individualių vaiko savybių, kalbėjimo ir kalbos sutrikimo pobūdžio bei tampraus logopedo, tėvų, grupių auklėtojų ir kitų specialistų bendradarbiavimo bei gero pratybų lankomumo.

Konsultacijas teikia logopedė Kristina Duderienė.

 

APIE KALBĖJIMO IR KALBOS SUTRIKIMUS

 

Kalbėjimo, kalbos sutrikimai stebimi  įvairaus amžiaus vaikams.  Vienas iš svarbiausių logopedinio darbo su ikimokykliniais amžiaus vaikais uždavinių yra laiku pastebėti kalbos sutrikimus, juos pašalinti, kad vaikai  galėtų sėkmingai mokytis  mokykloje.

KALBĖJIMO SUTRIKIMAI

Kalbėjimo fonetiniai sutrikimai – tai įvairūs garsų tarimo sutrikimai. Vaikai  skiria kalbos garsus, bet netaisyklingai juos ištaria.

Dislalija

Vienas iš  dažniausiai sutinkamų kalbėjimo sutrikimų –  dislalija.

Netaisyklingai tariami kalbos garsai, praleidžiami, painiojami, keičiami lengvesniais. Tai garsų tarimo trūkumai, atsiradę dėl netinkamos artikuliacijos ar nepakankamai išlavėjusios foneminės klausos. Netaisomas netaisyklingas garsų tarimas įsitvirtina ilgam. 

Sklandaus kalbėjimo sutrikimas

 Mikčiojimas – kalbos tempo ir ritmo sutrikimas, dėl kurio sutrinka normalus kalbinis bendravimas. Sudėtinga mikčiojimo simptomatika, skirtingos priežastys. Pagrindinis mikčiojimo požymis yra kalbos organų traukuliai, atsirandantys išsakant mintis. Tai dažniausiai pasireiškia trečiaisiais – penktaisiais gyvenimo metais, gausėjant aktyviajam žodynui  ir plėtojantis rišliajai kalbai. Vaikas žino labai daug, tačiau išsakyti žodžiais susikaupusias mintis dar labai sunku .Tai pastebėję tėveliai turi kuo greičiau kreiptis į logopedą, neurologą, psichologą, kad būtų operatyviai suteikta tinkama pagalba.
Mikčiojimui įveikti yra būtina specialistų logopedo, psichologo pagalba.  

 KALBOS SUTRIKIMAI

 Kalbos neišsivystymas

Tai  visos kalbos sistemos neišlavėjimas, apimantis fonetiką, leksiką ir kalbos gramatinę sandarą. Nepilnavertė kalbinė veikla sąlygoja pažinimo veiklą, emocijas ir valią. Gali sulėtėti ir psichinis brendimas, sensorinių funkcijų, intelekto, emocijų, valios lavėjimas, būdingas žemesnis vaizduotės produktyvumas, vaizduotės funkcijų inertiškumas, greitas išsekimas.

Žymus kalbos neišsivystymas  

 Kalbą sudaro keletas garsažodžių ar žodžių santraukų. Painioja daiktų ir veiksmų pavadinimus. Neturi poreikio mėgdžioti suaugusių kalbą, bandydami kartoti pasako tik atskiras žodžio dalis. Pasyvus žodynas žymiai gausesnis už aktyvųjį. Bendraujant dažnai pasitelkiama gestai, mimika.  

Vidutinis kalbos neišsivystymas

 Bendraujama dažnai iškreiptais, bet jau tikrais žodžiais. Pegerėja impresyvioji kalba. Suprantamos tik  kai kurios gramatinės formos. Tai ryškiausio agramatizmo periodas. Daromos grubios žodžių kaitymo, derinimo, valdymo klaidos. Sakiniai trumpi. Labai ryškūs garsų tarimo trūkumai. Foneminė klausa nepakankama.

Nežymus kalbos neišsivystymas

Pakankamai išplėtota kalba su kai kuriais fonetiniais, foneminiais ir leksikiniais gramatiniais netikslumas. Vaikai kalba labai paprastais sakiniais, išreiškia pagrindines mintis, kurios be konkrečios situacijos ne visada suprantamos. Būdingi trumpi neišplėstiniai sakiniai. Išlieka tarimo trūkumų (sigmatizmas, rotacizmas, lambdacizmas, skardžiųjų, minkštųjų priebalsių tarimo sutrikimai. Foneminė klausa nepilnavertė, nepakankami garsinės analizės įgūdžiai.

Fonologiniai sutrikimai

Pasireiškia netaisyklingu garsų tarimu, vienų garsų keitimu kitais. Vaikai blogai skiria kalbos garsus, sunkiai formuojasi garsinės analizės ir sintezės įgūdžiai. Dėl girdimojo suvokimo sunkumų netaisyklingai vartoja linksnius, prielinksnius, priesagas, nederina giminių, nesuvokia gramatinių, morfologinių ryšių. 

Parengta pagal A. Garšvienė, R. Ivoškuvienė „Logopedija“, 1993 

 Logopedo darbo tikslas – laiku įvertinti vaikų kalbos raidos ypatumus bei padėti kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintiems vaikams įveikti ugdymosi sunkumus.

 Logopedinių pratybų metu:

• atliekama artikuliacinio aparato mankšta;
• lavinama foneminė klausa;
• mokoma taisyklingos garso artikuliacijos;
• mokoma taisyklingo garsų tarimo bei diferencijavimo;
• mokoma žodžių garsinės analizės ir sintezės;
• tobulinama kalbos gramatinė sandara;
• formuojami regimieji erdvės ir laiko vaizdiniai;
• tikslinami smulkiosios motorikos judesiai;
• turtinamas žodynas;
• ugdoma rišlioji kalba.

Štai keletas patarimų, kurie padės lavinti kalbą:

• kalbėkite su vaiku kai žaidžiate gražia, taisyklinga kalba;
• dainuokite kartu ir ypač tas dainas, kurios turi vaizduojamųjų elementų;
• leiskite vaikui klausytis jo ausiai neįprastų garsų (lėktuvo skridimo, automobilio signalo pypsėjimo ir pan.);
• gausinkite vaiko žodyną prašydami pasirinkti (tegul paaiškina kodėl norėtų vieno ar kito daikto);
• kalbėkite apie reiškinius tuo metu, kai jie vyksta;
• klausykitės vaiko atidžiai, leiskite jam užbaigti savo mintį;
• jei vaikas pasako neteisingai, ištaisykite, bet jokiu būdu neverskite jo pakartoti;
• drauge su vaiku lipdykite, spalvinkite, karpykite, konstruokite (dirbant pirštukais sparčiau vystosi kalba).

   Kalba vaikui būtina norint suprasti kitus ir būti suprastam. Kalboje gimsta sąmoninga mąstysena. Sutrikus kalbai, vaikas netenka galimybės visavertiškai bendrauti. Pradėjus lankyti mokyklą, kalbos sutrikimai trukdo mokytis skaityti, rašyti.

Skirkime ypatingą dėmesį vaiko kalbai, jos plėtotei.

Logopedė  Kristina Duderienė